Neinfekcinių ligų profilaktika

Neinfekcinių ligų profilaktika

Neinfekcinės ligos – tai lėtinės, neužkrečiamos ligos, kurios nėra perduodamos nuo žmogaus žmogui. Jos dažniausiai vystosi palaipsniui ir yra susijusios su gyvensenos veiksniais, aplinka bei genetiniu polinkiu. Šios ligos sudaro didžiausią sergamumo ir mirtingumo dalį tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Didžiausią naštą visuomenei sukelia:

• Širdies ir kraujagyslių ligos

• Onkologinės ligos

• Cukrinis diabetas

• Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos

Neinfekcinių ligų prevenciją prioritetine kryptimi įvardija ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Dauguma neinfekcinių ligų yra susijusios su keičiamais rizikos veiksniais:

• Nesveika mityba

• Fizinis neaktyvumas

• Rūkymas

• Žalingas alkoholio vartojimas

• Antsvoris ir nutukimas

• Padidėjęs kraujospūdis

• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje

• Lėtinis stresas

Laiku koreguojant šiuos veiksnius galima ženkliai sumažinti susirgimų riziką.

Profilaktikos kryptys

Sveika gyvensena

• Subalansuota ir įvairi mityba

• Reguliarus fizinis aktyvumas

• Pakankamas miegas

• Žalingų įpročių atsisakymas

Sveikatos rodiklių stebėjimas

• Reguliarus kraujospūdžio matavimas

• Cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje tikrinimas

• Kūno masės indekso (KMI) vertinimas

Ankstyvoji diagnostika

Dalyvavimas prevencinėse programose leidžia ligas nustatyti ankstyvoje stadijoje, kai gydymas yra veiksmingiausias. Lietuvoje vykdomos įvairios patikros programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų, krūties, gimdos kaklelio, prostatos bei storosios žarnos vėžio prevencijai.

Visuomenės ir asmens atsakomybė

Neinfekcinių ligų prevencija – tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis tiek asmeninės atsakomybės, tiek sisteminių visuomenės sveikatos priemonių:

• Sveikatai palankios aplinkos kūrimas

• Gyventojų švietimas

• Ankstyvosios intervencijos programos

• Psichikos sveikatos stiprinimas

Investicija į ateitį

Sveikos gyvensenos įpročiai, formuojami nuo vaikystės, padeda išsaugoti darbingumą, gerą savijautą ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje. Net nedideli kasdieniai pokyčiai gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai.