Daugelis žmonių bent kartą yra valgę ne todėl, kad buvo alkani, o todėl, kad jautė stresą, nuobodulį ar liūdesį. Tai vadinama emociniu valgymu. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp emocinio valgymo ir tikro fizinio alkio.
Fizinis alkis – tai natūralus kūno signalas, kad jam reikia energijos. Jis atsiranda palaipsniui: gali pradėti urgzti skrandis, sumažėti energija ar atsirasti silpnumas. Dažniausiai žmogus nori įvairaus maisto, o pavalgęs jaučia sotumą ir ramybę.
Emocinis valgymas atsiranda tuomet, kai maistas naudojamas ne alkiui numalšinti, o emocijoms nuraminti. Dažnai noras valgyti kyla staiga ir būna susijęs su konkrečiais produktais – saldumynais, traškučiais ar greitu maistu. Valgoma dėl streso, nerimo, nuobodulio ar liūdesio, net jei kūnas nėra alkanas.
Keletas paprastų ženklų kaip atskirti?
- Fizinis alkis atsiranda pamažu, emocinis – staiga.
- Esant fiziniam alkiui tinka įvairus maistas, emociniam – dažniausiai norisi konkretaus „komfortinio“ maisto.
- Fizinis alkis praeina pasisotinus, emocinis dažnai išlieka net pavalgius.
- Po emocinio valgymo neretai atsiranda kaltės ar nusivylimo jausmas.
Kaip elgtis?
Prieš valgant verta trumpam sustoti ir savęs paklausti:
„Ar mano kūnui reikia maisto, ar šiuo metu bandau nusiraminti?“
Kartais padeda trumpas pasivaikščiojimas, pokalbis su artimu žmogumi, poilsis ar vandens stiklinė. Svarbiausia – mokytis atpažinti savo kūno ir emocijų signalus be savęs kaltinimo.
Suprasdami skirtumą tarp fizinio ir emocinio valgymo, galime sąmoningiau rūpintis savo sveikata ir savijauta.