Integruotos prevencinės pamokos Vievio gimnazijoje

Integruotos prevencinės pamokos Vievio gimnazijoje

2025 04 22

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, kalbame lyg apie nežinomą žemę (lot. terra incognita) – tai yra istoriškai, filosofiškai ir net mediciniškai naujas fenomenas. Europos monitoringo centras suskaičiavo, kad atsirado per 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Senosios psichoaktyviosios medžiagos buvo labai brangios, todėl buvo mažiau naudojamos. Naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra ne tik pigios, bet ir labai lengvai prieinamos, pavyzdžiui, didžioji dalis „tamsiojo interneto“ duomenų yra susiję su psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Norint apsaugoti pažeidžiamiausią visuomenės grandį – vaikus, svarbu kuo anksčiau imtis prevencinių priemonių. Siekdama supažindinti mokinius su psichoaktyviųjų medžiagų žala sveikatai, grėsmėmis jauno žmogaus organizmui bei ugdyti sveikatos išsaugojimo svarbos suvokimą, 5-6 klasių mokiniams visuomenės sveikatos specialistė Violeta Kerševičienė vedė užsiėmimus „Psichoaktyviosios medžiagos. Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis sveikatai“, „Kaip atsispirti bendraamžių spaudimui?“.

Mokiniai sužinojo apie psichoaktyviąsias medžiagas, apie pagrindinę naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų grupę – sintetinius kanabinoidus (Spice), kurių deklaruojama sudėtis yra egzotiškų augalų mišiniai, tačiau pagrindindinė jų veiklioji medžiaga – sintetiniai kanabinoidai. Antroji pagal dydį grupė yra sintetiniai katinonai. Šios cheminės medžiagos, patekusios į smegenis, keičia jų veiklą – sukelia psichinės būklės (elgesio, suvokimo, emocijų) pokyčius. Mokiniams priminta, jog žmogaus galvos smegenys sudarytos iš milijardų neuronų, kuriuos jungia trilijonai jungčių, vadinamų sinapsėmis. Neuronų jungtys atsakingos už informacijos teikimo, greito atsakymo sužadinimą smegenyse. Kai į smegenis patenka psichoaktyviosios medžiagos, jos perima natūralų perdavimo neuronų jungtimis vaidmenį. Buvo išsiaiškinta, jog priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos veikia ne tik smegenis, tačiau, priklausomai nuo jų vartojimo dažnumo, kiekio ir poveikio intensyvumo, turi neigiamos įtakos bendrai sveikatai. Rinkoje vyrauja stimuliuojančios ir haliucinogeninės medžiagos, todėl buvo paaiškintas jų poveikis fizinei sveikatai: stimuliantai sukelia ilgalaikius širdies ir kraujagyslių pakitimus, haliucinogenai – ilgalaikį suvokimo sutrikimą, depresantai – negrįžtamus organų (kepenų, inkstų, kasos ir kitų organų) pažeidimus. Prieita prie išvados, jog psichoaktyvių medžiagų vartojimas sukelia ne tik sveikatos problemų, tačiau neigiamai paveikia santykius šeimoje, kelia socialinių, ekonominių sunkumų. Taip pat buvo aptariamas neprognozuojamas psichoaktyviųjų medžiagų poveikis sveikatai. Sintetinių katinonų vartojimas suteikia energijos antplūdį, euforiją, iš euforijos būsenos pereinama į nerimo būseną, kuri sukelia psichozę.  Sintetinių katinonų sukelta psichozė yra vadinama Halko sindromu. Šiai psichozei yra būdinga agresija, sumišęs ir padrikas mąstymas, haliucinacijos. Dėl sintetinių katinonų vartojimo ištinka labai daug mirčių. Taip nutinka dėl to, kad sintetinio katinono vartojimas didina deguonies poreikį ir sumažina jo įsisavinimą organizme, pakyla temperatūra ir žmogus miršta. Mirties rizika nuo šios psichozės rūšies siekia net 50 proc.

Biopsichosocialinio modelio požiūriu asmens elgesį lemia tam tikras biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys. Į prevencines veiklas svarbu įtraukti ir tėvus. Tėvai kartais neturi žinių, kaip reikėtų elgtis su savo vaiku, kaip jam padėti, bet jei domisi, gali suteikti paramą. Svarbu įvertinti, kur yra pažeidžiamiausios sritys, su kokiais sunkumais mokiniai susiduria dažniausiai ir kokios jų stiprybės, vertinant ne tik rizikos, bet ir apsauginių veiksnių kontekstą. Jei, pavyzdžiui, vaikas turi draugą, kuris elgiasi pozityviai bei tinkamai, svarbu stiprinti draugystę su juo. Nuoširdžiai rūpinantis ugdytiniais, užsimezga abipusis ryšys, pozityvus santykis, kuris skatina mokinius elgtis tinkamai.

Džiugu, jog užsiėmimuose mokiniai buvo susikaupę, susidomėję ir drausmingi.

Violeta Kerševičienė, visuomenės sveikatos specialistė