• Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

  • Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 
          Vievio gimnazijoje Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistės Rasuolė Rakauskaitė ir Lina Kuliešiūtė  per fizinio ugdymo pamokas vyresniųjų klasių moksleivius konsultavo apie sveiką gyvenseną bei moderniu  analizatoriumi - svarstyklėmis  išmatavo kūno svorį,  ūgį,  masės indeksą, kūno skysčių, raumenų ir riebalų masę,  medžiagų apykaitos greitį, nustatė rekomenduojamą  paros  kalorijų  kiekį.  Tyrimas greitas ir tikslus, visi parametrai,  patarimai ir apibendrinimai  užrašomi kiekvienam individualiai.  Dalyvavo ir pedagogai, gautais rezultatais susidomėjusi mokytoja Zita Narkeliūnaitė,  apibrėžė patį svarbiausią aspektą - sveikata ir kūno grožis neatsiejami nuo  fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo.

 
        Kūno masės indeksas (KMI) – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinoje ir mityboje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris, nutukimas, ar svorio trūkumas, tačiau nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento. KMI buvo sukurtas tarp 1830 m. ir 1850 m.  belgų erudito Adolphe Quetelet.  Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = svoris (kg) / ūgis (m)2
          Neatsižvelgiant į mūsų aktyvumą, medžiagų apykaitai reikalingos kalorijos organizmo aprūpinimui mažiausiu energijos kiekiu. Jei kasdien suvartojamo maisto kiekis viršija reikiamą energijos kiekį, papildomas kalorijų perteklius organizme kaupiamas kaip riebalai  ir priešingai – jeigu kalorijų reikia daugiau nei gauname, sukaupti riebalai paverčiami energija, kad kompensuotų susidariusį energijos deficitą.  Procentinis kūno riebalų kiekis - tai kūno riebalų masės dalis visos kūno masės atžvilgiu, išreikšta procento dalimis:  kūno riebalų procentinė dalis (%) = {kūno riebalų masė (kg) / kūno masė (kg)} × 100
          Nors riebalai yra svarbi kūno sudėtinė dalis teikiant energiją,  apsaugant vidaus organus, per didelis jų kiekis kenkia sveikatai.  Vidiniai, visceraliniai riebalai yra žymiai pavojingesni nei poodiniai riebalai, kadangi pastarieji yra aktyvūs, į kraujotakos sistemą išskiria riebiųjų rūgščių elementus. Per didelis vidinių riebalų kiekis siejamas su padidėjusia riebalų koncentracija kraujyje, sukeliančia hiperlipidemiją, cukrinį diabetą, pabloginančia insulino gebėjimą pernešti energiją iš kraujo ir panaudoti ją ląstelėse. Siekiant išlikti sveikiems, svarbu laikytis racionalios mitybos principų bei turėti valgymo saiką. 
       Šiuolaikinėje visuomenėje masiškai išplito pasyvus gyvenimo būdas, labai sumažėjo fizinio aktyvumo lygis bei fizinis pajėgumas ir tapo vyraujančia ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečių gyvensena.  Dažnai kūno padėtims išlaikyti ar veiklai atlikti reikia labai mažai judesių bei fizinių pastangų: ilgas sėdėjimas pamokose, kai mokykloje vidutiniškai praleidžiama  5 – 7 valandas, mažas aktyvumo lygis pertraukų metu, įvairių papildomų sporto būrelių nelankymas,  kasdieninis, valandų valandas trunkantis  televizoriaus žiūrėjimas,  tūnojimas prie kompiuterio,  pamokų ruošimas namuose ir kt.
          Geras fizinis pajėgumas, raumenų jėga, objektyvi ir subjektyvi žmogaus savijauta  - visa tai akivaizdi nauda sveikatai, daugybę kartų įrodyta moksliniais tyrimais.  Sportinės treniruotės vaikystėje ir paauglystėje yra ypač svarbios, kadangi maksimali kaulų masė ir mineralinis tankis susiformuoja būtent šiuo laikotarpiu. Mokslinėse studijose teigiama, kad fiziškai aktyvūs vaikai turi žymiai geresnį  kraujo lipidų koncentracijos balansą, truputį žemesnį kraujospūdį nei jų fiziškai pasyvūs ar žemo fizinio pajėgumo  bendraamžiai.  
         Fizinis aktyvumas yra fiziologiškai būtinas visoms amžiaus grupėms be išimties. Vaikams pirmas užsiėmimas ryte turėtų būti individuali, nesudėtinga mankšta su kvėpavimo ir raumenų tempimo pratimais. Didinant fizinį aktyvumą, reikėtų lygiagrečiai trumpinti fiziškai pasyvų laiką.  Asmeniniai siekiai yra itin svarbūs ir motyvuojantys aktyviai veiklai, todėl reikia nusistatyti realiai pasiekiamus tikslus, kuriuos patartina susirašyti kaip pasižadėjimą sau pačiam.  Vaikų mėgstamas bendravimas su draugais puikiausiai galėtų būti derinamas su aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais dviračiu ar kita fiziškai aktyvia veikla. Tėvai turėtų turėti pagyrimų sistemą ir vertingai skatinti savo atžalas: naujais sportbačiais, sportiniu kostiumu, geru kamuoliu, ausinuku, treniruokliu, žingsniamačiu ir kt.  Kartu galėtų mankštintis ir visa šeima, taip būtų lengviau ir greičiau pasiekti rezultatą.  Taip pat galima pildyti fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar naudotis  programa.
          Lietuvoje reikėtų sudaryti ir patvirtinti, įtraukiant į privalomas ugdymo programas, fizinio aktyvumo piramidę, kuri būtų puiki vaizdinė mokomoji priemonė visose mokyklose greta mitybos piramidės. 
          JAV Misūrio universiteto specialistų sudaryta fizinio aktyvumo piramidė:

                                                                     
          Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas yra pagrindinė sąlyga, norint  gerai jaustis ir išlikti darbingiems. Savo sveikatos potencialą galime susikurti patys, gyvenseną formuodami dar jaunystėje, o įpročiai išlieka visam gyvenimui.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė  Violeta Kerševičienė

 

Facebook

Elektrėnų savivaldybė

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Higienos institutas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Valstybinis psichikos sveikatos centras

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

World Health Organization Country Office, Lithuania

Nacionalinis kraujo centras

Abromiškių reabilitacijos ligoninė

Vilniaus teritorinė ligonių kasa

Norway grants

Jaunimo sveikatos tinklas

2287962
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praeitą savaitę
Šį mėnesį
Praeitą mėnesį
Iš viso
341
2207
30954
2212117
101932
188034
2287962

Jūsų IP: 54.196.182.102
2017-12-16 01:24

Sveikatos patarimai

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą, nei iš tikrųjų yra, todėl ir nušalti galima daug greičiau.

Saugokimės peršalimo ligų ir gripo

Pastoviai padidėjęs kraujospūdis žalingas Jūsų sveikatai ir turi būti gydomas! Kraujospūdis – kraujo slėgis į arterijų sieneles, atsirandantis dirbant širdžiai.

Kraujospūdžio matavimo taisyklės

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kuriuos žiemos metu patiria pėstieji.

Kaip vyresnio amžiaus žmonėms išvengti traumų

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo metodų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų, kurių Lietuvoje kasmet diagnozuojama virš 1300 naujų atvejų.

Ką reikia žinoti apie krūties vėžį?